„Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ – skelbia devintasis Dievo įsakymas, o naujausias „Artumos“ numeris savo skaitytojus kviečia šį žvarbų lapkritį praleisti drauge diskutuojant tokia karšta tema.

„Negeisk moters grožio savo širdyje, nesileisk užburiamas jos žvilgsnių; taip nutinka žmogui, kuris miega su savo kaimyno žmona; kas ją paliečia, tas neliks nenubaustas. Žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis žudo patį save“ – Šventraščio išmintį iš Patarlių knygos primena kunigas Linas Šipavičius.

Bet jeigu paklaustumėte „Artumoje“ rašančio tėvo Kęstučio K. Briliaus MIC, ar įmanoma atleisti didžiausias išdavystes, jis atsakytų – TAIP. Ir jo straipsnio antraštė įspėja: „Nedaužyk savojo laivo!“ – sykį sudaužytas, jis veikiau primins plaustą, plūduriuojantį tarp duženų ir nešantį nenorėta tėkme.

Vytautė Maciukaitė primins, kad Dekalogo neįmanoma laikytis savo jėgomis – mums reikalinga Dievo malonė. Ši jauna ir išmintinga autorė padės atrasti, kur gimsta nuodėmė, kaip atpažinti blogį ir kuo turime rūpintis, kad dvasia nebūtų nustelbta, o nuodėmės atsisakytume pačioje jos užuomazgoje.

„Ar galėtume gyventi pasaulyje, kuriame sąžinės nebeliktų?“ – klausia Antanas Gailius ir jo tekste gausu tiesos apie sunkius laikus ir sąžinę, kuri mums kalba, nepaisydama to, ar klausome jos, ar ne...

Kita „Artumos“ publikacija – apie prostituciją, egzistuojančią dėl paprastos priežasties – pasiūlą sukuria paklausa. Teksto autorė – Lietuvos Carito bendradarbė Milita Žičkutė dirbo su moterimis, nukentėjusiomis nuo prostitucijos, matė jų skausmą, kančią, pasmerkimą, liūdesį. Straipsnis „Beveidžiai sekso pirkėjai“ primena, kad šių žmonių gyvenimai – labai arti mūsų, gal net tarp mūsų, tad šios žaizdos liečia ir mus.

Žurnale skaitytojai suras du ypatingus interviu apie itin skaudžią mūsų dienų problemą – skyrybas. Pirmasis pokalbis su gydytoju psichoterapeutu ir šeimų konsultantu Gintautu Vaitoška: kuomet sutuoktiniai užmiršta, jog giliausia meilės dimensija yra buvimas draugu vienas kitam, tuomet randasi spragos, žeidžia neištikimybės patirtys, ypač kenčia vaikai; bet pašnekovas užsimena ir apie tai, kad meilė nepradingsta staiga, ir pateikia negailestingą statistiką, kuri rodo, jog susidūrę su problemomis mes per greitai nuleidžiame rankas. Antrasis pokalbis – su tėvu pranciškonu Severinu Holocheriu OFM, kuris atsiliepia į skyrybas išgyvenančių žmonių skausmą ir jau daugybę metų tarnauja jų sielovadoje. Tėvas Severinas liudija, kad skyrybos visuomet yra pralaimėjimas, sukeliantis daugybę kitų sutrikimų, bet neišsprendžiantis problemų iš esmės. Pokalbio metu pašnekovas atsimena ir savo asmeninę krizę, kurią patyrė būdamas jaunas kunigas.

Joana Gimberytė-Juronė atvirai dalijasi apie neištikimybės formas ir tokią ištikimybę, kuri privalėtų egzistuoti ne tik santuokoje, bet ir kelionėje jos link; o Romanas Kazakevičius tęsia šv. Jono Pauliaus II palikimo analizę, šįkart apžvelgdamas kūno teologijos katechezes apie celibatą – iš pasiaukojamo pasirinkimo kylančią viso gyvenimo ištikimybę.

Dr. Vincentas Vobolevičius, apžvelgdamas Vyskupų sinodą šeimų sielovados temomis, iš ekonominės perspektyvos atsako į klausimą, kodėl šventoji nusidėjėlių Bažnyčia turi ne tik su meile ir pagarba kalbėti pašnekovui, bet ir nepamiršti nekęsti nuodėmės.

Be to, „Artumos“ skaitytojai turės galimybę žvilgtelėti į dviejų naujų palaimintųjų asmenybes: rugsėjo 27-ąją beatifikuoto vyskupo Alvaro del Portiljo gyvenimas liudija, kad šventumas pasiekimas ir paprastam mirtingajam; o artimiau susipažinę su spalio 19-ąją palaimintuoju paskelbtu popiežiumi Pauliumi VI sužinosime, kodėl jis ne tik atsisakė nešioti triaukštę popiežių karūną, bet ir ją pardavė.

Lapkričio „Artuma“ gvildena opią temą, tad neprošal malda kreiptis į visus šventuosius, kuriems pavyko nugyventi pagal Dekalogą – galėtų jau ir mums padėti! O tuomet gal paaiškės, kad devintasis Dievo įsakymas kviečia ne tik negeisti, bet kai ko dar labiau geisti?!

Valdonė Minciūtė